Tręšimo azotu normų skaičiavimas
Lietuvos Agrarinių ir Miškų Mokslų Centro Agrocheminių tyrimų laboratorijoje (LAMMC ATL) naudojama tręšimo azotu normų skaičiavimo metodika, parengta LAMMC ATL mokslininkų ir specialistų, yra pats nuosekliausias ir tiksliausias tręšimo azotu normų skaičiavimo būdas, atsižvelgiantis į visus svarbiausius faktorius, įtakojančius azoto kiekį dirvožemyje ir jo prieinamumą augalams. Jis tinka visų dydžių ūkiams, tačiau ypač rekomenduotinas profesionaliems vidutinio dydžio ir stambiems žemės ūkio produktų gamintojams. Šis būdas padeda išvengti augalų pertręšimo ir taip sumažinti nitratų išplovimo į gruntinius vandenis riziką, bei užtikrinti pakankamai gerą augalų aprūpinimą azotu siekiant planuojamo derliaus.
Šiuo metu ruošiama interaktyvaus tręšimo azotu normų skaičiavimo programa, leisianti naudotojui suvesti reikiamus duomenis ir gauti atsakymą tiesiog interneto puslapyje. Tuo tarpu prašome žemės ūkio produktų gamintojus, pageidaujančius tręšimo azotu normų paskaičiavimo, užpildyti į šį puslapį įkeltą anketą ir atsiųsti ją elektroniniu paštu adresu: info@agrolab.lt
Vienas iš lemiamų faktorių, naudojamų skaičiuojant tręšimo azotu normas, yra mineralinio azoto (Nmin) kiekis dirvožemio 0-60 cm sluoksnyje pavasarį. Jį reikia įrašyti anketoje. LAMMC ATL teikia dirvožemio ėminių paėmimo ir ištyrimo paslaugas, tad žemės ūkio produktų gamintojai, norintys kuo tiksliau paskaičiuoti tręšimo azotu normas, gali šiomis paslaugomis pasinaudoti. Mineralinio azoto kiekį dirvožemyje galima nustatyti ir apytiksliai – pasinaudojant ATL turimais duomenimis, sukauptais vykdant mineralinio azoto stebėsenos programą (savaime suprantama, kad tai bus labai apytikris spėjimas, neatsižvelgiantis į konkretaus lauko sąlygas, galinčias paveikti realų Nmin kiekį). Tokiu atveju žemės ūkio produktų gamintojas Nmin stebėsenos programos dirvožemio ėminių aikštelių išdėstymo žemėlapyje (jis įkeltas į šį puslapį) turi susirasti jo laukui artimiausią bei dirvožemio tipu, granuliometrine sudėtimi panašiausią aikštelę ir pasirinkti Nmin kiekį, nustatytą tos aikštelės dirvožemyje. Duomenys apie aikšteles, jų dirvožemių charakteristikas ir pavasarį nustatytą Nmin kiekį tuose dirvožemiuose yra pateikti į šį puslapį įkeltoje lentelėje.
Anketą tręšimo azotu skaičiavimui bei žemėlapį su pažymėtomis stebėsenos aikštelėmis rasite skiltyje 'Informacija Klientams'
Lietuvos Agrarinių ir Miškų Mokslų Centro Agrocheminių tyrimų laboratorijoje (LAMMC ATL) naudojama tręšimo azotu normų skaičiavimo metodika, parengta LAMMC ATL mokslininkų ir specialistų, yra pats nuosekliausias ir tiksliausias tręšimo azotu normų skaičiavimo būdas, atsižvelgiantis į visus svarbiausius faktorius, įtakojančius azoto kiekį dirvožemyje ir jo prieinamumą augalams. Jis tinka visų dydžių ūkiams, tačiau ypač rekomenduotinas profesionaliems vidutinio dydžio ir stambiems žemės ūkio produktų gamintojams. Šis būdas padeda išvengti augalų pertręšimo ir taip sumažinti nitratų išplovimo į gruntinius vandenis riziką, bei užtikrinti pakankamai gerą augalų aprūpinimą azotu siekiant planuojamo derliaus.
Šiuo metu ruošiama interaktyvaus tręšimo azotu normų skaičiavimo programa, leisianti naudotojui suvesti reikiamus duomenis ir gauti atsakymą tiesiog interneto puslapyje. Tuo tarpu prašome žemės ūkio produktų gamintojus, pageidaujančius tręšimo azotu normų paskaičiavimo, užpildyti į šį puslapį įkeltą anketą ir atsiųsti ją elektroniniu paštu adresu: info@agrolab.lt
Vienas iš lemiamų faktorių, naudojamų skaičiuojant tręšimo azotu normas, yra mineralinio azoto (Nmin) kiekis dirvožemio 0-60 cm sluoksnyje pavasarį. Jį reikia įrašyti anketoje. LAMMC ATL teikia dirvožemio ėminių paėmimo ir ištyrimo paslaugas, tad žemės ūkio produktų gamintojai, norintys kuo tiksliau paskaičiuoti tręšimo azotu normas, gali šiomis paslaugomis pasinaudoti. Mineralinio azoto kiekį dirvožemyje galima nustatyti ir apytiksliai – pasinaudojant ATL turimais duomenimis, sukauptais vykdant mineralinio azoto stebėsenos programą (savaime suprantama, kad tai bus labai apytikris spėjimas, neatsižvelgiantis į konkretaus lauko sąlygas, galinčias paveikti realų Nmin kiekį). Tokiu atveju žemės ūkio produktų gamintojas Nmin stebėsenos programos dirvožemio ėminių aikštelių išdėstymo žemėlapyje (jis įkeltas į šį puslapį) turi susirasti jo laukui artimiausią bei dirvožemio tipu, granuliometrine sudėtimi panašiausią aikštelę ir pasirinkti Nmin kiekį, nustatytą tos aikštelės dirvožemyje. Duomenys apie aikšteles, jų dirvožemių charakteristikas ir pavasarį nustatytą Nmin kiekį tuose dirvožemiuose yra pateikti į šį puslapį įkeltoje lentelėje.
Anketą tręšimo azotu skaičiavimui bei žemėlapį su pažymėtomis stebėsenos aikštelėmis rasite skiltyje 'Informacija Klientams'
Monografijos “Lietuvos žemės našumas“ pristatymas
LAMMC filialo Agrocheminių tyrimų laboratorijoje 2012 m. sausio 24 dieną buvo pristatyta monografija „Lietuvos žemės našumas“. Monografijos sudarytojas dr. Jonas Mažvila, bendraautoriai: prof. habil. dr. Gediminas Staugaitis, prof. habil. dr. Zigmas Vaišvila, prof. dr. (HP) Pranas Aleknavičiaus, Albinas Juozokas, Ramūnas Mockevičiaus ir Liucija Lukšienė.
Apie idėjos gimimą parašyti ir išleisti šią knygą pasakojo įstaigos direktorius ir vienas iš autorių prof. habil. dr. Gediminas Staugaitis. 2004 metais Lietuvos žemės ūkio ministerijai mokslininkų grupės buvo pateiktas siūlymas dėl šalies žemės ūkio naudmenų našumo atnaujinimo, tačiau ne iš karto jam buvo pritarta. Tik po ilgų diskusijų tų metų spalio 27 dieną Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komitetas įpareigojo parengti žemės našumo vertinimo atnaujinimo Lietuvoje darbų programą. Tuomet po ilgo ir kruopštaus darbo gimė žemės vertinimo metodika, o vėliau - ir ši knyga. Toliau dr. Jonas Mažvila išsamiai dėstė kaip keičiantis metams vyko žemės našumo vertinimas Lietuvoje, bei išryškino naujos žemės vertinimo sistemos svarbą. Aptarė dirvožemių formavimosi sąlygas, įvairių veiksnių: klimato, reljefo, hidrologijos, augalijos, antropogeninės veiklos, įtaką dirvožemiui.
Aptarė esamas žemės ūkio naudmenas, jų būklę ir žemės naudojimą, žemės ūkio augalų derlingumo įvertinimo pagal bendrosios energijos kiekį normatyvus, Lietuvos dirvožemių savybių įtaką augalų produktyvumui.
Vienas iš knygos autorių Ramūnas Mockevičius pristatė skaitmenines dirvožemių duomenų bazes, parengtas žemei vertinti ir duomenims atnaujinti. Išsamiai išaiškino žemės našumo vertinimo duomenų panaudojimo galimybes, o jos tikrai didelės.
Monografijos bendraautorius pasveikino Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro direktorius prof. habil. dr. Zenonas Dabkevičius, LAMMC Žemdirbystės instituto direktorius doc. dr. (HP) Vytautas Ruzgas pasidžiaugė išleista monografija ir jos išliekamąja verte, LMĮA pirmininkas (buvęs žemės ūkio viceministras) dr. Kazys Sivickis pasakojo apie sunkią pradžią Lietuvos žemės ūkio ministerijos darbo grupėje, kai ne visi nariai suprato ir norėjo pritarti būsimo darbo reikalingumui ir finansavimui. Bendraautorius taip pat sveikino LAMMC Vokės filialo vyriausia mokslo darbuotoja habil. dr. Liudmila Tripolskaja, ASU dirvotyros ir agrochemijos katedros darbuotojai, buvęs ilgametis LŽI Agrocheminių tyrimų centro direktorius dr. Kristinas Matusevičius, Lietuvos dirvožemininkų draugijos pirmininkas prof., habil. dr. Algirdas Motuzas, ir kiti.
Leidinys platinamas LAMMC renginių metu.
LAMMC filialo Agrocheminių tyrimų laboratorijoje 2012 m. sausio 24 dieną buvo pristatyta monografija „Lietuvos žemės našumas“. Monografijos sudarytojas dr. Jonas Mažvila, bendraautoriai: prof. habil. dr. Gediminas Staugaitis, prof. habil. dr. Zigmas Vaišvila, prof. dr. (HP) Pranas Aleknavičiaus, Albinas Juozokas, Ramūnas Mockevičiaus ir Liucija Lukšienė.Apie idėjos gimimą parašyti ir išleisti šią knygą pasakojo įstaigos direktorius ir vienas iš autorių prof. habil. dr. Gediminas Staugaitis. 2004 metais Lietuvos žemės ūkio ministerijai mokslininkų grupės buvo pateiktas siūlymas dėl šalies žemės ūkio naudmenų našumo atnaujinimo, tačiau ne iš karto jam buvo pritarta. Tik po ilgų diskusijų tų metų spalio 27 dieną Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komitetas įpareigojo parengti žemės našumo vertinimo atnaujinimo Lietuvoje darbų programą. Tuomet po ilgo ir kruopštaus darbo gimė žemės vertinimo metodika, o vėliau - ir ši knyga. Toliau dr. Jonas Mažvila išsamiai dėstė kaip keičiantis metams vyko žemės našumo vertinimas Lietuvoje, bei išryškino naujos žemės vertinimo sistemos svarbą. Aptarė dirvožemių formavimosi sąlygas, įvairių veiksnių: klimato, reljefo, hidrologijos, augalijos, antropogeninės veiklos, įtaką dirvožemiui.
Aptarė esamas žemės ūkio naudmenas, jų būklę ir žemės naudojimą, žemės ūkio augalų derlingumo įvertinimo pagal bendrosios energijos kiekį normatyvus, Lietuvos dirvožemių savybių įtaką augalų produktyvumui.
Vienas iš knygos autorių Ramūnas Mockevičius pristatė skaitmenines dirvožemių duomenų bazes, parengtas žemei vertinti ir duomenims atnaujinti. Išsamiai išaiškino žemės našumo vertinimo duomenų panaudojimo galimybes, o jos tikrai didelės.
Monografijos bendraautorius pasveikino Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro direktorius prof. habil. dr. Zenonas Dabkevičius, LAMMC Žemdirbystės instituto direktorius doc. dr. (HP) Vytautas Ruzgas pasidžiaugė išleista monografija ir jos išliekamąja verte, LMĮA pirmininkas (buvęs žemės ūkio viceministras) dr. Kazys Sivickis pasakojo apie sunkią pradžią Lietuvos žemės ūkio ministerijos darbo grupėje, kai ne visi nariai suprato ir norėjo pritarti būsimo darbo reikalingumui ir finansavimui. Bendraautorius taip pat sveikino LAMMC Vokės filialo vyriausia mokslo darbuotoja habil. dr. Liudmila Tripolskaja, ASU dirvotyros ir agrochemijos katedros darbuotojai, buvęs ilgametis LŽI Agrocheminių tyrimų centro direktorius dr. Kristinas Matusevičius, Lietuvos dirvožemininkų draugijos pirmininkas prof., habil. dr. Algirdas Motuzas, ir kiti.
Leidinys platinamas LAMMC renginių metu.
Naujienos:
Tręšimo azotu normų skaičiavimas
Monografijos "Lietuvos žemės našumas " pristatymas
LAMMC filialas Agrocheminių tyrimų laboratorija atlieka:
dirvožemio, durpių, vandens ir nuotekų, maisto, pašarų, pesticidų ir trąšų tyrimus.
sudarome tręšimo planus, kalkinimo planus.
vykdome fundamentinius ir taikomuosius mokslo tyrimus.
